| PAŽINTINĖ INFORMACIJA |
| Written by Vydūnas |
|
SKORPIONAI (Scorpiones) Karalystė: gyvūnai (animalia) Tipas: nariuotakojai (Arthropoda) Klasė: voragyviai (Arachnida) Būrys: skorpionai (Scorpiones) Kaip ir kitų voragyvių, skorpiono kūnas sudarytas iš galvakrūtinės ir pilvelio, o pilvelis iš mesosomos ir metasomos. Kutikulė: kutikulė kietai apgaubia kūną. Kai kuriose vietose ji padengta plaukeliais, kurie atlieka pusiausvyros organo funkcijas. Išorinis sluoksnis, kuris fluorescuoja žalia spalvą ultravioletinėje šviesoje, vadinamas stiklišku (hialininiu). Tik ką išsinėrę skorpionai nešviečia kol jų kutikulė nėra sukietėjusi. Sakoma, kad šis sluoksnis išlieka sveikas senose fosilijose šimtus milijonų metų ir iki šiol gali fluorescuoti. Skorpiono „galva“ sudaryta iš šarvo, akių, chelicerų, pedipalpų (žnyplių) ir keturių porų kojų, atliekančių vaikščiojimo funkcijas. Mesosoma: pirma pilvelio pusė kuri susideda iš šešių segmentų. Pirmas segmentas turi lytinius organus, taip pat rudimentines ir modifikuotas ataugas formuojančias struktūra, pavadinta genitalijų dangteliu. Antras segmentas laiko pora plunksninių sensorinių organų, žinomu pektino vardu. Kiekviename iš paskutiniu keturių segmentų yra po vieną porą plaučių. Mesosoma apsaugota chitininėmis plokštelėmis. Metasoma: skorpiono uodega sudaryta iš šešių segmentų (pirmas uodegos segmentas atrodo kaip paskutinis mesosomos segmentas), paskutiniame yra skorpiono išeinamoji anga bei geluonis. Geluonyje yra puslelės su viena nuodų liauka. Pedipalpai: Žnyplės. Kai kas tiki, kad tai iš tikrųjų kojos, kurios evoliucionavo i žnyples. Žnyplių pagrindinė funkcija sugauti auką, tačiau jos būna svarbios ir ritualiniuose poravimosi “šokiuose”. Pedipalpai sudaryti iš šešių segmentų Pačios žnyplės sudarytos iš fiksuoto viršutinio piršto ir judančio apatinio. Pedipalpų dydis priklauso nuo rūšies, tačiau dažniausiai kuo nuodingesnis skorpionas, tuo jo žnyplės mažesnės ir atvirkšciai. Mažiau nuodingas skorpionas daugiau išnaudoja jas čiupdamas grobį, todėl jos stipresnes bei didesnes. Pektinai: Tai pora unikalių plunksnos formos sensorinių organų, sudarytų iš eilės kuolelių. Jie yra skorpiono apačioje, prisitvirtinę prie krūtinės. Šie organai pastoviai liečia žemės paviršių ir vaidina svarbu vaidmenį jutiminiame gyvūno aparate. Pektinai padengti tūkstančiais chemojutiklių, kurie leidžia akimirksniu pajusti cheminius aplinkos signalus. Jie tikriausiai vaidina svarbu vaidmenį bendraujant, poruojantis ir medžiojant. Akys: Fosiliniai skorpionai turėjo sudėtines akis, šiuolaikiniai turi tris eiles paprastu akių. Viena pora išsidėsčiusi galvos šarvo centre ir vadinama vidurinėmis akimis. Kitos dvi eilės šoniniu akių yra iš abiejų galvakrūtinės šonų. Jų skaičius priklauso nuo rūšies. Dažniausiai būna nuo trijų iki šešių poru akių. Kai kurios rūšys, gyvenančios olose ar dirvožemyje apskritai neturi akių ir pasikliauna tik kitais jutiminiais organais. Skorpionų akys – primityvus organai, galintys atpažinti tik labai kontrastingus šviesos šaltinius, pavyzdžiui horizontą. Jos yra labai jautrios, iškeltos netgi teorijos, kad jomis skorpionas naviguoja pagal žvaigždžių šviesą ir reguliuoja savo dienos ritmą. Abejojama ar akys naudojamos aukai pagauti. Ausys: Skorpionai gali atskirti garsus naudodami labai mažas ausis savo žnyplėse. Garsai: Skorpionai skleidžia garsus panašius i tarakono čirškėjimą ar čiužesį, tik truputi aukštesniame diapazone.
GEOGRAFINIS PAPLITIMAS Skorpionai yra paplitę beveik visur i pietus nuo 49 ° šiaurės platumos. Jų paplitimas rodo daug panašumu su žinduoliais, įskaitant visiška jų nebuvimą Naujojoje Zelandijoje. Jų pasiskirstymas palaiko hipotezę, jog šie skorpionai atsirado šiaurės pusrutulyje ir vėliau, įvariose epochose, migravo i pietus. Skorpionų nebuvimas šiauriniuose regionuose tapatinamas su ten vykusiais apledėjimais. Kai skorpionai pasiekė Afriką, Madagaskaras dar buvo jos dalimi, tačiau jų atvykimas i Australiją buvo vėlesnis negu Naujosios Zelandijos atsiskyrimas nuo jos. Be to, iš vienos puses artimų formų egzistavimas Australijoje ir Pietų Amerikoje bei iš kitos tropinėje Afrikoje ir šiauriniuose Pietų Amerikos regionuose, labai įtikinamai reiškia, kad anksčiau Pietų Amerika buvo sujungta su Australija Ramiojo vandenyno transatlantiniu tiltu ir su Afrika labiau šiauriniu transatlantiniu tiltu. Skorpionų liekanos dažnai randamos anglies kloduose, kurie tikima yra atėję iš Karbono periodo. Jokių esminių skirtumų tarp to meto fosilijų ir dabartiniu formų nebuvo rasta, todėl daroma prielaida, kad ši gyvūnų grupė milijonus metų gyvena be struktūrinių pasikeitimų. Eurypterida, išnykę vandeniniai gyvūnai, gyvenę Paleozojaus eroje, turi keletą i skorpionus panašių fizinių savybių ir yra artimai susiję su jais. Manoma, kad jie galėjo išaugti nuo 4 cm. iki 2 m. ilgio. Tačiau atskleisti anatominiai skirtumai juos išskiria i skirtingą klasę nuo ju Karbono ir tolimesnių palikuonių. Nepaisant to kai kas juos vadina „juriniais skorpionais X“. Lietuvoje, natūralioje aplinkoje, skorpionai negyvena. DAUGINIMASIS Skorpionai yra skirtalyčiai. Apvaisinimas įvyksta patinui pernešant spermatoforą į patelę. Šis procesas lydimas sudėtingų poravimosi ir susižadėjimo ritualų. Poravimasis prasideda patinui ir patelei suradus ir atpažinus vienas kitą. Jie tai atlieka komunikuodami feromonais ir virpesiais. Individai turi būti skirtingų lyčių ir tos pačios rūšies. Piršimasis prasideda patinui liečiant patelės padipalpus su savais; pora atlieka „šokį“, pavadinta „promenade à deux“. Iš tikrųjų patinas stengiasi nuvesti patelę i tinkamą vietą spermatoforui pernešti. Poravimosi ritualas gali įtraukti ir keletą kitokių elgesio formų, įskaitant vibravimą ir "chelicerų bučinį". Šių veiksmų tikslas tikriausiai yra patelės raminimas. Kai skorpionas atranda tinkamą vietą, jis išskiria spermotoforą ir nukreipia patelę virš jo. Tai leidžia spermatoforui patekti i patelės lytinius organus kur išsiskiria sperma bei patelė apvaisinama. Poravimosi procesas gali trukti nuo 20 minučių iki 25 ir daugiau valandų. Tai priklauso nuo to, kaip patinui sekasi rasti tinkamą vietą spermatoforui pernešti. Jei procesas užtrunka per ilgai patelė gali jį nutraukti. Poravimosi procesui pasibaigus, patinas ir patelė greitai išsiskiria. Patinas labai greitai atsitraukia, vengdamas būti suvalgytas patelės, nors seksualinis kanibalizmas tarp skorpionų nėra labai paplitęs reiškinys, kaip pas pvz. maldininkus. Kai kurie skorpionai (Tityus columbianus, Tityus metuendus, Tityus serrulatus, Tityus stigmurus, Tityus trivittatus, Tityus uruguayensis, Ananteris coineaui, Centruroides gracilis, Hottentotta caboverdensis, Hottentotta hottentotta ir Liocheles australasiae) dauginasi partenogenezės būdu. T.y. viena iš nelytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialasčių. Šiuo atveju patinas patelei nereikalingas. GIMIMAS IR VYSTYMASIS Skirtingai nuo daugumos voragyvių skorpionai yra gyvavedžiai. Jaunikliai gimsta po viena ir yra nešiojami ant motinos nugaros iki pirmo nėrimosi. Iki tol skorpioniukai negali išgyventi be motinos – jų apsauga ir drėgnumo lygis priklauso nuo jos. Kai kurių rūšių jaunikliu ir motinos santykiai gali užsitęsti ilgesni laiką, ypač tų, kurie demonstruoja didesni socialumą. Vados dydis priklauso nuo rūšies, gali būti nuo 3 iki 100 ir daugiau individų. Jauni skorpionai yra panašus i suaugusius. Augimas vyksta periodiškai numetant egzoskeletą. Augimo progresas skaičiuojamas pagal nėrimusi skaičių ( angliškai – instar, pvz. i2 (antro nėrimosi). Branda paprastai pasiekia po 5-8 nėrimosi. Po šio proceso skorpiono egzoskeletas būna minkštas, todėl jis tampa labai pažeidžiamas. Naujas egzoskeletas nefluorescuoja, tačiau vėliau ši savybė palaipsniui grįžta. Skorpionų gyvenimo trukmė yra labai įvairi ir daugumos rūšių tiksli trukmė nėra žinoma, tačiau ji yra tarp 1,5–25 metų (25 metai buvo ilgiausia aprašyta H. Arizonensis rūšies gyvenimo trukmė). SKORPIONŲ MAITINIMASIS
Skorpionai iš pradžių bando pagauti savo auką su žnyplėmis. Jei grobis yra pernelyg stiprus, jie paralyžiuoja jį su savo geluonimi. Medžiojimo ypatumai priklauso ir nuo skorpiono rūšies. Pavyzdžiui Pandinus imperator gyvenantis drėgnuose miškuose, maisto įvairove ir kiekiu neturėtų skustis, todėl labai vangiai medžioja grobį, ko nepasakysi apie dykumų skorpionus, kuriems gali pasisekt kartą per mėnesi sugaut grobį. Kaip jau aukščiau buvo minėta, dideli vaidmenį medžioklėje atlieka skorpiono žnyplės bei geluonis. Didesni, mažiau nuodingi skorpionai turi dideles žnyples ir rečiau naudoja geluonį pribaigti sugautam grobiui, mažesni ar vidutiniai, ypač daug nuodingesni, dažniausiai turi smailias plonas žnyples ir storą uodegą. Jų tikslas greičiau suleisti aukai nuodus kurie veikia labai veiksmingai. Būna, kad skorpionai grobi valgo dar gyva. Skorpionū pasaulyje ne svetimas ir kanibalizmas. Pastebėta, kad tos pačios rūšies skorpionų nuodai praktiškai neveikia jei vienas kitam igeltų, tačiau tai galioja tada, kai nėra įgelta tiesiogiai i nervų sistemą. Gamtoje jų grobiu gali tapti įvairios smulkios gyvatės, driežai, varlės, smulkus graužikai, vabzdžiai ir pan.. Be maisto kai kurie dykumų skorpionai gali išgyventi apie metus.
NUODAI
Visi skorpionai gamina nuodus. Paprastai gamtoje jų nuodai apibūdinti kaip neurotoksiniai. Skorpiono nuodai skirti kitų nariuotakojų medžioklei, todėl žmonėms jie palyginti nepavojingi; igėlimas paprastai turi tik lokalu efektą (skausmą, nutirpimą ar patinimą). Tačiau keletas skorpionu, ypac Buthidae šeimos, gali būti pavojingi žmonėms. Yra nustatyta apie 24 rūšys skorpionų, kurių įgėlimas gali būti mirtinas žmogui. Kiekvienais metais nuo skorpionų įgėlimų pasaulyje miršta 2000 žmonių. Daugiausiai nuodingiausiu skorpionų gyvena Afrikos dykumose, tačiau pagal regionus, daugiausiai mirčių užfiksuojama Pietų Amerikoje, tiksliau Meksikoje ir Brazilijoje. Kaltininkai – Centruroides ir Tityus rūšies skorpionai, nes dauguma jų didesnį laiką praleidžia medžiuose, t.y. puikiai laipioja ir dažnai pasitaiko ant gyvenamųjų namų sienų. Dažniausiai jų aukomis tampa mažamečiai vaikai ar alergiški žmonės. Pavojingiausi ir nuodingiausi yra Leiurus quinquestriatus ir Androctonus australis, kurie turi stipriausius nuodus šeimoje (Buthidae), taip pat labai stiprius nuodus turi Odontobuthus, Parabuthus, Tityus ir Androctonus genties atstovai. Šie ir kiti Buthidae šeimos skorpionai atsakingi už didžiausia mirčių skaičių (daugiausiai per metus miršta žmonių būtent nuo Androctonus australis įgėlimo, paprastai žmogus miršta per dvi valandas). Nors jie negali suleisti pakankamo kiekio nuodų, kad nužudytu sveiką suaugusį žmogų, tačiau jų įgėlimai būna mirtini jauniems, seniems ar ligotiems žmonėms. Leiurus quinquestriatus Androctonus australis
Neurotoksinai paralyžiuoja nervinių impulsų plitimą raumenyse ir kritiniais atvejais gali paralyžiuoti širdies ir kvėpavime dalyvaujančius raumenis. Neurotoksinai yra dažniausiai gyvajame pasaulyje pasitaikantys nuodai, naudojami tiek gynyboje, tiek medžioklėje. Medicinoje neurotoksinai yra panaudojami kaip nuskausminamieji, anestezuojantys, atpalaiduojantys preparatai. Ieškoma neurotoksinu, kuriuos galima butu panaudoti depresijai, Alzhaimerio ir Parkinsono ligoms gydyti. Neurotoksinai veikia slopindami arba stiprindami nervinio signalo perdavimą. Tai jie padaro blokuodami receptorius, o tuo pačiu ir jonu kanalus, taip neleisdami toliau plisti signalui, arba stabdydami baltymų, dalyvaujančių neurotransmitorių atpalaidavime, veikimą. Nuo to, kokio neurotransmitoriaus atpalaidavimą slopina, kokius jonų kanalus veikia (Na+, Ca2+, K+, Cl-) ir kokioje kūno vietoje ęsančioje sinapsėje veikia, priklauso organizmui sukeliamas poveikis. Nežinoma, ar skorpionai tausoja nuodus, taciau jie dažnai suleidžiami, kai negali iveikti aukos vien tik žnyplėmis. Dauguma skorpionų rūšių, pavyzdžiui, Pandinus ar Hadogenes, gaudydami grobį, retai naudoja nuodu, dažniausiai pasikliauna tik savo stambiais ir stipriais pedipalpais. SKORPIONAI NAMUOSE, JŲ LAIKYMAS BEI REKOMENDACIJOS PRADEDANTIESIEMS
Koks skorpionas bus pirmasis? Antrasis? Taigi, pirmas Jūsų skorpionas neturi būti agresyvus, greitas bei labai nuodingas. Nors tai yra ginčytinas klausimas, kadangi skorpionų laikymas nuo labai nuodingo ir mažiau nuodingo labai nesiskiria. Bet, atsižvelgus i tai, kad daugelis pradedančiųjų yra nepilnamečiai, geriau susilaikyt ir neaugint skorpionų turinčių stipresnius nuodus, nes per žioplumą gali kilti rimtų problemų, galima pakenkti sau ir aplinkiniams. Būtina žinoti, kokio skorpiono reikia, koks jums labiau patinka: žemės, medžių. Nuo to priklauso ir laikymo salygos. Pvz. Tiyus rūšies skorpionams terariume būtinos vertikalios dekoracijos t.y. medžio gabaliukai, jų imitacijos, kadangi šie skorpionai visą laiką praleidžia medžiuose. Jei nebus sudarytos šios salygos terariume, šie skorpionai neišsiners ir žus. "Dykumų" skorpionai pvz. Parabuthus, Androctonus ir t.t., gali pražudyti didesnis ,nei įprastiems skorpionams drėgmės kiekis terariume, todėl jiems rekomenduojama įdėti maža gertuvę kas savaitę - vienai dienai, arba apipurkšti mažą dalį terariumo kampo.
TERARIUMAS IR JO ĮRENGIMAS
Terariumo savoka šiuo atveju yra gan plati, nes skorpionams ypač daug vietos nereikia, dėl ko, jei žmogus laiko jų daugiau nei 5 vnt., stiklinių terariumų nėra prasmės laikyti ir taupant vieta, dažnas juos laiko plastikiniuose indeliuose, nuo salotų ir kitų produktų ar dalių. Paprastai laikoma, kad kai nuo motinos nugaros nulipa skorpioniukai, jų išsinėrimo skaičius pradedamas skaičiuoti nuo i2 (instar 2, antras nėrimasis). Perkant tokio amžiaus skorpionus, geriausia imti po du, po tris tos pačios rūšies, kadangi tai gan ankstyvas amžius ir ne visi gali sėkmingai išsinerti i i3, bei labai sunku nustatyti jų lytį (lyties nustatymas gan įvairus skorpionų, priklausantis nuo skorpionų rūšies ir šiuo atveju neišsiplėsiu, tiesiog puikiai pagelbės www.google.lt). Būna komplikuotų išsinėrimų, kai ne visos kūno dalys išsineria. Jei neišsinėrusi iki galo pvz. koja, ta vieta galima pašalinti, su sekančiu sėkmingu nėrimusi turėtų ataugti, tačiau jei bus problemų su žnyplėmis, jos nebeataugs. Ruošiantis nertis, skorpionas šiek tiek nublanksta, būna nejudrus, jei abejojate, kad neužteks drėgmės, tiesiog padidinkit jos kiekį terariume. Jokiu būdu netrikdyti skorpiono nėrimosi metu. Nėrimosi tarpai priklauso nuo rūšių ir nuo suteiktų jiems salygų. Vieni auga greitai, kiti lėčiau.
MAISTAS
Nelaisvėje dažniausias skorpionų maistas yra tarakonai, svirpliai ir zoofobusai. Kokiu maistu maitinti nėra didelio skirtumo, bet rekomenduojama kaip ir visiems gyvūnams, karts nuo karto trumpam keisti maisto racioną. Aš rekomenduočiau maitinti svirpliais, kadangi jie turi labai daug vitaminų. Bet ne ką blogiau maitinti ir tarakonais pvz. Blaptica Dubia ir kitais. Didesniems skorpionams galima pasiūlyti ir plikus pelių jauniklius, driežiukus. Maitiname skorpioną kol valgo. Persivalgymas jiems negresia, nes kai būna sotus tiesiog atsisako valgyt. Peršerimas negalimas keletui rūšių skorpionų, nes nėrimosi metu jis neišsiners. Nepatariama skorpionu šerti gyvu maistu pagautu lauke.
LIGOS
Stresą gali sukelti garsi muzika, didelis triukšmas kambaryje ar kiti veiksmai sukeliantys dideles vibracijas. Kaip žinia, vibracijos vaidina didelę reikšmę skorpionų gyvenime, todėl nereikėtų jų trikdyti, statyti terariumus šalia muzikos kolonėlių ar kitų triukšma bei vibracijas keliančių daiktų. Taip pat negalima naudoti paprastų lempų kaip šildymo šaltini, ta prasme besplavių, nes tai labai trikdys skorpioną. Naudoti reikia mėlynas ar raudonas lempas, šių spalvų skorpionas nemato.
|
| Last Updated on Saturday, 26 December 2009 02:05 |
